IDIOPATINĖ PLAUČIŲ FIBROZĖ
PAŽEIDŽIA PLAUČIUS.
Tinkamas gydymas gali ją pristabdyti.
Tik 1 iš 6 idiopatine plaučių fibroze (IPF) sergančių žmonių Lietuvoje žino apie savo ligą ir gali ją kontroliuoti.
5 iš 6 sergančiųjų tokios galimybės neturi, nes tiesiog NEŽINO.
IPF yra pražūtingesnė už vėžį, nes negydomas pacientas miršta po maždaug 2–3 metų nuo simptomų pradžios.
LIGA IR BŪDINGI SIMPTOMAI
Idiopatinė plaučių fibrozė yra reta liga. Dėl to daug šeimos gydytojų ir net antrinio lygmens specialistų pulmonologų su ja nėra susidūrę ir išsamiai susipažinę.
Žinių trūkumas lemia klaidingas diagnozes arba užkerta pacientams kelią patekti pas tretinio lygio pulmonologus (plaučių ligų specialistus), kurie galėtų išsiaiškinti tikrąją negalavimų priežastį.
Net gydytojus gali suklaidinti tai, kad nėra vieno unikalaus simptomo, kuris būtų tik šios ligos požymis.
Dėl plaučių pažeidimo sutrinka deguonies įsisavinimas, pacientą gali varginti:
– Dusulys
– Ilgai trunkantis nuolatinis sausas kosulys
– Krūtinės skausmas
– Greitai pasireiškiantis nuovargis ir silpnumas
– Sumažėjęs fizinis pajėgumas
Ligai pažengus dėl deguonies trūkumo pirštų galai tampa būgnų lazdelių formos, o nagai pasidaro išgaubti.
Pagrindiniai ne specialistams pastebimi simptomai – dusulys ir sausas kosulys; kartais – pirštų galų formos pasikeitimas.
Tikrindami IPF sergančių pacientų plaučius gydytojai girdi specifinį traškesį, kuris primena atklijuojamo lipduko garsą įkvepiant, apatinėse plaučių dalyse. Kai liga progresuoja, gydytojas gali išgirsti būdingą krebždesį – pneumosklerozinę krepitaciją.
DIDELĖ KLAIDOS KAINA
Kai medikams trūksta žinių apie ligą, pasitaiko klaidingų diagnozių: simptomai priskiriami kitoms ligoms, dėl to nepaskiriamas veiksmingas gydymas, prarandamas brangus pacientų gyvenimo laikas.
Antrinio lygio pulmonologai ar kiti specialistai (pavyzdžiui, radiologai ir net kardiologai), įtardami IPF atvejį, pacientą turėtų siųsti pas tretinio lygio plaučių ligų specialistus, pulmonologus.
IPF diagnozė nustatoma ir gydymas paskiriamas daugiadiscipliniame gydytojų konsiliume, kurie vyksta universitetinėse šalies ligoninėse: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje arba Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre.
KAS TURI ĮTAKOS RIZIKAI SUSIRGTI?
Sergant IPF pradeda randėti plaučių audinys. Kuo daugiau plaučių sričių pažeidžiama, tuo labiau sutrikdoma jų funkcija. Taip pat prasideda ir destrukciniai – organo audinių irimo – procesai. Pažeisti plaučiai praranda gebėjimą paimti deguonį iš aplinkos ir perduoti jį į žmogaus kraują.
Dažniau serga žmonės, kurie:
– Rūko
– Turi sąlytį su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis
– Yra sirgę kitomis plaučių ligomis
– Turi genetinį polinkį
Statistikos duomenimis, dažniausiai IPF suserga vyresni negu 60 metų asmenys.
Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad didesnę IPF riziką lemia „Covid-19“ ligos pasekmės.
Derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu kosulys nepraeina ilgiau kaip 8 savaites.
Šeimos gydytojas gali nukreipti pas gydytojus specialistus – pulmonologus.
Ankstyva idiopatinės plaučių fibrozės diagnozė leidžia pristabdyti ligos progresavimą – išsaugoti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimą.
IPF gydoma gydytojų pulmonologų skiriamais ir visiškai kompensuojamais vaistais. Statistika rodo, kad gydomi pacientai gali išgyventi 8 ar net 10 metų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojais pulmonologais.
Iniciatyvos partneris:
Ukmergės g. 219, 07152 Vilnius
Tel. (8 5) 259 5942
El. paštas: lietuva@boehringer-ingelheim.com
Visos teisės saugomos
PC-LT-100982